- Nustatyti, kodėl asmuo skolinasi pinigus:
- Ar asmuo neturi priklausomybių – nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, lošimų. Asmenys ima kreditus bei paskolas ir norėdami patenkinti savo priklausomybes.
- Impulsyvus pirkimas. Asmenys savo emocines problemas bando spręsti pirkiniais, jais „uždengia“ savo bėdas – daiktai, drabužiai, įranga, ir t.t. Nusipirkęs norimą daiktą tuo metu asmuo jaučiasi gerai. Tačiau problemų tai neišsprendžia. Kai savų pajamų nepakanka, asmenys ima lizingą, vartojimo kreditus daiktams įsigyti. Taip emocinių problemų sprendimo būdas pradeda brangiai kainuoti.
- Gyvenimas ne pagal galimybes. Asmuo „neištempia“ mėnesio iki algos, nes pinigus išleidžia dalykams ne pagal kišenę, pvz. prabangesniam telefonui, automobiliui. Bando sukurti tam tikrą įvaizdį, bet žmogaus gyvenimo būdas yra prabangesnis nei iš tikrųjų gali sau leisti. Asmuo nekontroliuoja savo išlaidų, nepagalvoja, kad derėtų pataupyti, bet nusprendžia geriau imti paskolą, siekdamas savęs neapriboti.
- Neefektyvus būdas spręsti finansinius nepriteklius. Kai kurie žmonės pradeda skolintis mėgindami išspręsti tai, jog apskritai turi mažas pajamas. Toks būdas itin neefektyvus ir dar labiau gilina problemą, nes atideda ir padidina kitos dienos problemas.
- Finansų analizė:
- Realios finansinės situacijos nustatymas – kokias pajamas gauna, kokios išlaidos, kiek asmuo yra skolingas. Tai nustatyti gali padėti draugai, išmanantys finansus arba specialistai.
- Finansinio plano sudarymas – kiek realiai asmuo gali išleisti pinigų per mėnesį, savų įsiskolinimų fiksavimas bei padengimas.
- Artimiesiems svarbu neprisiimti asmens atsakomybės už jo/jos finansinius įsipareigojimus. Artimieji gali padėti ieškoti pagalbos, tačiau negali apsaugoti paties žmogaus nuo neatsakingo skolinimosi pasekmių.
- Emocinių problemų sprendimas:
- Bandymas suvokti ir priimti faktą, kad asmuo turi problemų.
- Tenka atsisveikinti su iliuzija, suvokti, kad gyvenamas gyvenimas ne pagal kišenę, realios finansinės galimybės (o su tuo dažnai asmuo perdėtai sieja savo statusą, savivertė) yra mažesnės.
- Neretai gali padėti psichologo konsultacijos, kurios padėtų susivokti situacijoj, išmokti adekvatesnių problemų sprendimo ir emocinių reguliavimo įgūdžių. Svarbu, kad psichologo konsultacijos eitų kartu su realiu planu, kaip numatoma praktiškai spręsti įsiskolinimo problemas.
- Prevencija. Laiku atkreipti dėmesį į signalus ir suvokti, kad situacija veda prie neatsakingo skolinimosi:
- Kyla noras skolintis – priimti tai kaip signalą, susivokti, jog kažkas vyksta ne taip. Ar tai tikrai vienkartinis „nelaimingas atsitikimas“, ar neefektyviu (ir brangiu) būdu bandote tik atidėti problemos sprendimą?
- Skolos grąžinamos vėluojant, net viena diena yra signalas, kad tvarkote finansus ne taip, kaip planavote. Kokia to priežastis?
- Pritrūkus pinigų norimam daiktui pirma mintis būna pasiskolinti, o ne atidėti pirkinį.
- Jaučiama gėda dėl skolinimosi, skolinimasis slepiamas nuo aplinkinių, taip pat slepiamos išlaidos, pirkiniai. Tai labai rimtas signalas, kad situacija veda prie neatsakingo skolinimosi.
- Savo finansų nekontroliavimas – mėnesio pabaigoje pristingama pinigų, imama paskola mėnesio galui „pratempti“
- Noras negalvoti, kam ir kiek esu skolingas, kiek paskolų ir vartojimo kreditų yra paimta.
- Imami kreditai kitoms skoloms padengti – tai rodo, kad problema itin rimta.
- Visumoje skolinimosi problemą asmenys yra linkę vengti ir neigti problemą, kas dar labiau blogina situaciją. Tad jei kyla bent kokia mintis ar artimieji išsako replikas, kad skolinimasis yra problema – verta elgtis priešingai – detaliai įsivertinti savo realias finansines galimybes ir įsipareigojimus, kaip sekasi laikytis savo finansinių planų, o taip pat pasitarti su artimaisiais ir specialistais.